Numizmatams

  • Darbas su monetomis. Monetos, medaliai (toliau – monetos), pagaminti iš tauriųjų metalų (aukso, sidabro) arba iš kitų metalų ir jų lydinių, yra neatsparūs mechaniniams pažeidimams, todėl kiekvieną gaminį patartina saugoti specialiai tam pagamintoje skaidrioje plastikinėje kapsulėje. Vidinė jos ertmė turi atitikti monetos skersmenį. Parenkant kapsulę reikia stengtis, kad moneta, kuri bus laikoma jos viduje, neslankiotų ir nebraižytų savo ir kapsulės paviršiaus. Nepatartina monetų išiminėti iš kapsulių, nes jų paviršius ir pati forma gali būti lengvai apgadinti (įbrėžimai, įmušimai, įlenkimai ir kt.) – dėl to sumažėja jų numizmatinė vertė. Jeigu vis dėlto nusprendėte monetas išimti iš kapsulių, tai reikėtų daryti laikantis kai kurių rekomendacijų.

  •  
      • Specialios medvilninės pirštinės
      • Dirbant su monetomis, ypač svarbu jas teisingai laikyti rankose. Žmogaus odos paviršiuje visada yra šarminių, prakaito ir kitokių cheminių junginių, kurie, neteisingai imant monetą, pirštų atspaudų pavidalu lieka ant monetos paviršiaus ir skatina chemines reakcijas. Numizmatai turėtų naudoti specialias pirštines. Svarbu žinoti, kad pirštinės turi būti baltos (nedažytos), geriausia medvilninės, nes nebraižo monetų paviršiaus.

      •  

  •  
      • Monetos laikymas
      • Net ir dėvint specialias pirštines, monetą reikia laikyti taip, kad jos aversas ir reversas nesiliestų su pirštų pagalvėlėmis. Negalima monetos laikyti ant delno, dėti jos ant stiklo, plastiko, kitų kietų, nešvarių ir drėgnų paviršių. Tiek dėvint pirštines, tiek ir plikomis rankomis, moneta taisyklingai imama už jos briaunos.

  •  
      • Specialūs pincetai
      • Norint kuo mažiau kontaktuoti su monetos paviršiumi, naudojami specialūs pincetai. Tradiciniai, kosmetikai ar medicinai skirti pincetai, t. y. su metaliniais įvairios formos galais, netinka, mat jais imdami monetą, galime ją lengvai subraižyti.

         Specialus, darbui su monetomis skirtas pincetas turi platėjančius ir suapvalintus galus, aptrauktus specialiu plastišku laminatu, nežalojančiu monetos paviršiaus.

        Tokiu pincetu galima drąsiai imti net idealią, ką tik iš monetų kalyklos atkeliavusią monetą, nebijant pažeisti jos paviršiaus.

        Žinotina, kad dabar labai paplitę plastikiniai pincetai taip pat netinka dirbti su numizmatikos objektais, nes jie gaminami iš kieto plastiko, turi aštrias briaunas arba jų liejimo kokybė yra prasta, jie turi liejinio likučių, todėl gali sugadinti monetos paviršių.

  •  
      • Kapsulės monetoms
      • Atlikus reikiamus veiksmus su moneta, ji turi būti grąžinama atgal į kapsulę. Nepatartina monetų ilgai laikyti išimtų iš kapsulių, kadangi kai kurių metalų ir lydinių monetos nėra atsparios ilgalaikiam tiesioginių saulės spindulių poveikiui. Pavyzdžiui, sidabro ir jo lydinių monetos gali lengvai reaguoti su aplinka, kurioje yra sieros ir jos junginių. Monetos paviršius gali patamsėti. Jeigu taip nutiko, tokio pobūdžio dėmės gali būti pašalinamos jas valant.

  •  
      • Monetų valymas
      • Negalima monetų valyti mechaniškai ar naudoti abrazyvines valymo pastas. Dažniausiai monetos valomos tam tikslui skirtais cheminiais tirpalais, tačiau reikia būti labai atsargiems ir atidiems.

        Pirmiausia monetą reikia nuplauti vandeniu. Geriausiai tam tinka distiliuotas vanduo, jis neturi jokių cheminių ar organinių priemaišų ir junginių. Naudoti vandenį iš įvairių vandens šildymo boilerių nepatartina, nes jame būna gana didelė kalkių koncentracija. Nuosėdos gali likti ant valomos monetos ir savo kietosiomis dalelėmis pažeisti jos paviršių.

        Prireikus plovimo procedūrą vandeniu galima kartoti kelis kartus. Kategoriškai draudžiama valyti monetos paviršių mechaninio poveikio priemonėmis. Negalima peiliu, gremžtuku, adata ar panašiomis priemonėmis valyti sunkiai prieinamą monetos paviršių. Tokias vietas patartina valyti distiliuotame vandenyje pamirkytais kosmetiniais ausų krapštukais.

  •  
      • Monetų džiovinimas
      • Nuplovus monetą reikia išdžiovinti. Šis procesas nėra sudėtingas ir turi kelis aiškius reikalavimus. Džiovinti monetą reikia sausoje vietoje, kur jos nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai. Negalima monetų džiovinti ant įkaitusių paviršių, pūsti karštą orą. Monetą reikia dėti ant natūralaus medvilninio audinio. Svarbu ją kelis kartus apversti, kas kartą ją dedant ant sauso audeklo paviršiaus. Taip lygiagrečiai džius abi pusės, o pati moneta negulės ant drėgno pagrindo.

        Tauriųjų metalų lydinio monetos nėra atsparios drėgmei ir šarminei ar rūgštinei aplinkai. Dėl netinkamų sąlygų jos gali pradėti oksiduotis ir pasidengti metalo oksidu – apnaša, kuri numizmatikoje vadinama patina. Laikui bėgant kiekviena moneta pasidengia pilkšva patina ir tai nėra jos defektas. Monetų patina gali būti įvairi. Kartais ji tolygiai padengia visą monetos paviršių ir tarsi pilkšva ar žalsva plėvelė saugo monetą nuo tolesnio irimo. Jei moneta padengta tik nežymia patina, jos geriau nevalyti.

        Monetoms valyti galima naudoti flanelės arba dirbtinio veltinio, vadinamojo filco, skiauteles. Geriausia, kad medžiaga būtų nedažyta. Valomą monetą reikia dėti ant vienokios ar kitokios medžiagos skiautelės ir nestipriai ją blizginti lengvai trinant tarp pirštų. Švelni šios medžiagos faktūra greitai pašalins atsisluoksniavusias metalo oksido dalis ir moneta taps kokybiškesnė.

  •  
      • Specialios priemonės
      • Yra ir kitų, gerokai profesionalesnių priemonių, paspartinančių paviršiaus deoksidaciją. Tai – specialiuose skysčiuose įmirkytos servetėlės. Būtina atkreipti dėmesį, kad kiekvienai metalo rūšiai valyti yra skirtingos servetėlės, nes naudojami skirtingi chemikalai.

        Reagentai monetoms valyti gaminami taip pat skirtingi kiekvienai metalo rūšiai. Jų naudojimas paprastas ir aiškus. Laikantis kiekvienai metalo rūšiai nustatytų reikalavimų, monetos panardinamos specialiame skystyje ir ten laikomos nurodytą laiką, paskui nuvalomos flanelės skudurėliu.

        Didesniam monetų kiekiui valyti gali būti naudojamos specialios vonelės.

  •  
      • Neleistini valymo būdai ir mitai
      • Žinotina, kad be paminėtų priemonių, mėgėjiški būdai, kurių aptinkama įvairiose interneto svetainėse, gali tik komplikuoti esamą padėtį arba visai sunaikinti tvarkomą gaminį.

        Kategoriškai draudžiama monetas, kaip ir kitus sidabro gaminius, valyti abrazyvinėmis (smulkios kietosios dalelės, naudojamos paviršiams valyti) medžiagomis, pastomis ar milteliais. Daugelyje buitinės chemijos parduotuvių preparatų, skirtų metalo paviršiams valyti, tokių medžiagų yra.

        Senas, bet vis dar gajus mitas yra tariamai kokybiškas tauriųjų metalų valymas naudojant jau retai parduodamus dantų miltelius arba valgomąją sodą. Šių miltelių sudėtyje yra abrazyvo, todėl jis netinka monetoms valyti. Visos abrazyvinės medžiagos greitai nuvalo metalo oksidą ar kitas apnašas, tačiau neigiamai veikia objekto paviršių, subraižo jį. Tai sudaro prielaidas spartėti oksidacijos procesui, su kuriuo iš esmės ir kovojama. Lupa ar elektroniniu mikroskopu pažvelgus į milteliais ar pastomis apdorotą paviršių, galima pamatyti įbrėžimus ir gilumoje likusias valymo priemones. Tai dar pavojingesnis metalų paviršiaus priešas.

        Nerekomenduojama naudotis ir įvairiais elektriniais šlifavimo prietaisais. Net jei šlifavimo paviršius bus dengtas flanele ar dirbtiniu veltiniu, didelis greitis įkaitina valomą paviršių, o temperatūros poveikis gali sukelti nepageidautinas spalvines arba chemines reakcijas.

        Nepatartina naudotis ir kitais, ypač cheminiais savos gamybos preparatais, kurių receptų galima sužinoti internete. Šių receptų sudėties, jų naudojimo patirties studijų, kurios garantuotų kokybę, nėra, o autoriai dažniausiai neatsako už savo siūlymus.

  •  
      • Bendros rekomendacijos
      • Reikia dar kartą perspėti dirbančiuosius su monetomis, kad negalima monetų saugoti drėgnoje ir blogai vėdinamoje bei nešildomoje patalpoje, taip pat tiesioginiuose saulės spinduliuose, ant karštų paviršių ar netoli stiprių šilumos šaltinių. Drėgmė, temperatūros svyravimai, dulkės ir užterštas oras skatina monetų paviršiaus oksidaciją. Būtina sąlyga siekiant apsaugoti rinkinius – sveikų ir pažeistų monetų izoliavimas viena nuo kitos. Kiekviena moneta privalo turėti individualią kapsulę. Nuvalius monetą, nepatartina jos dėti atgal į tą pačią kapsulę, kurioje ji buvo saugoma iki tol, nes net smulkiausios oksidų dalelės tam tikromis aplinkybėmis gali iššaukti neigiamus paviršiaus pokyčius.

        Tiek valant, tiek dirbant su cheminiais preparatais, negalima pamiršti, kad lakiosios medžiagos yra pavojingos sveikatai, todėl tokius darbus geriausia atlikti traukos spintose, skirtose darbui su cheminėmis medžiagomis, arba gerai vėdinamose patalpose.

         

        Literatūros sąrašas:

        1. Baublys A., Numizmatika. Metodinė priemonė istorijos pagalbinių mokslų kursui. Klaipėda: 2011 m. 57 p.
        2. Leuchtturm Albenverlag GmbH & Co. KG. Prieiga per internetą.