Skambinkite mums +370 640 39 451
2019-09-25

Kolekcinė 5 EUR sidabro moneta - bendras UAB Lietuvos monetų kalyklos ir Lietuvos banko projektas

2019 m. spalio 1 d. į apyvartą išleidžiama kolekcinė 5 eurų sidabro moneta, skirta skautams.

5 eurų moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro, jos kokybė proof, masė (svoris) 12,44 g, skersmuo 28,70 mm, tiražas 2 500 vnt.

Monetos nukaldintos UAB „Lietuvos monetų kalykloje“.

Monetos reverse pavaizduotas Lietuvos skautijos ženklas – lelijėlė. Aplinkui ratu išdėstyti žaismingai pavaizduoti skautų veiklos elementai, simbolizuojantys fizinį ir dvasinį savęs ugdymą, gyvenimą po atviru dangumi (stovyklos, žygiai, iškylos). Kompoziciją juosia užrašas „Skautai“.

Averse – Vyčio siluetas, suformuotas iš punktyru pažymėto kelio, fone – simbolinis skautų žemėlapis su nuorodomis, užrašai: Lietuva, 5 eurai, 2019 ir gamintojos UAB „Lietuvos monetų kalyklos“ logotipas.

Monetos briaunoje užrašas „Dievui, tėvynei, artimui“. Skirtukas – skautijos ženklas.

Grafinio projekto dailininkė Eglė Ratkutė.

 

Įsigyti: http://www.kalykla.lt/index.php?route=product/product&product_id=458&search=5+eur&sub_category=true

SKAUTAI
Berniukai ieško nuotykių. O jei nuotykis su pavojaus nuojauta – nuo to tik smagiau! Angliškas žodis scout reiškia žvalgas. 1899 –1902 m., vykstant Antrajam būrų karui, Pietų Afrikos miestelio Mafekingo (Mafeking) gynybai vadovavo pulkininkas Robertas Baden - Povelis (Robert Baden-Powell). Žvalgų funkcijas jis patikėjo paaugliams. Tai ir buvo skautybės ištakos. Judėjimo pradžia laikoma 1907 m. Braunsio (Brownsea) saloje Anglijoje įvykusi pirmoji skautų stovykla. Skautų ugdymo metodas yra universalus. Ideologinę jo dalį sudaro iškilmingas pasižadėjimas, vadinamas įžodžiu, ir pagrindinės taisyklės – priesakai. Būsimasis skautas turi prisiekti: „Brangindamas savo garbę aš pasižadu tarnauti Dievui ir Tėvynei, padėti artimui ir vykdyti skautų priesakus.“ Priesakuose pabrėžiama draugystė, brolybė, meilė savo kraštui ir gamtai, drausmė. Praktinę metodo dalį sudaro gyvenimas gamtoje ir įvairių socialinių įgūdžių ugdymas. Skautas privalo per dieną neatlygintinai padaryti bent vieną gerąjį darbelį. Dabar tai populiariai vadinama savanorystės principu. Lietuvoje skautybės istorija prasidėjo 1918 m. spalio 1 d. Jos pradininku laikomas kapitonas Petras Jurgėla. Vadovais tapo karininkai, mokytojai ir moksleiviai. Padedant Jonui Jablonskiui, kurio vaikai buvo skautai, sukurta skautiška terminija (pvz., skiltis, draugovė, tuntas). 1924 m. Šiauliuose pradėtas leisti laikraštis „Skautų aidas“. 1930 m. spalio 1 d. paskelbtas Lietuvos skautų sąjungos įstatymas, pagal jį mokyklose turėjo teisę veikti tik skautų organizacija. Valstybės globa reiškė didesnį finansavimą, atsirado įvairesnių veiklos galimybių, padaugėjo narių. Skautai tapo viena gausiausių ir stipriausių tarpukario Lietuvos jaunimo organizacijų. 1933 m. generolas R. Baden-Povelis lankėsi Palangoje. Jį priėmė Prezidentas Antanas Smetona, burmistras Jonas Šliūpas. R. Baden-Povelio vardu buvo pavadinta gatvė (dabartinė Pušų), o ant akmens (jį galite pamatyti ir šiandien), atgabento į Birutės kalno papėdę, iškalti A. Smetonos ir R. Baden-Povelio inicialai. Vizito reikšmę taikliai įvertino tuometis užsienio reikalų ministras Dovas Zaunius: „Jei Lietuvos vyriausybė būtų išleidusi 100 000 litų, nebūtų gauta tiek propagandos, kaip iš šio sąskrydžio.“ 1928 m. šalia Kauno įvyko Pirmoji tautinė stovykla su 500 dalyvių, o 1938 m. – Antroji tautinė stovykla, joje jau dalyvavo 3 500 skautų. Abu kartus stovyklavietę su miestu jungė mopontoninis tiltas, veikė telefono ryšys, bankas, paštas, kirpykla ir ligoninė. Visi užsieniečiai pastebėjo lietuvių skautų išskirtinumą – beveik kiekvienoje stovykloje buvo galima rasti Gedimino pilies bokštą, R. Baden-Povelio biustą ar A. Smetonos paveikslą, padarytus iš gamtoje randamų medžiagų. Kitas išradimas – skautiškas stalas, padaromas iškasus griovį ir nuleidus į jį kojas. Palangos sąskrydžio metu skautė Giedrė Žmuidzinavičiūtė suprojektavo didžiausią tokio tipo stalą, už jo sutilpo apie 1 500 svečių. Tarpukario Lietuvoje buvo per 100 000 skautų – vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų. Daug Lietuvoje gimusių ir skautais tapusių žmonių pasiekė profesinių aukštumų išeivijoje, o vėliau prisidėjo prie Lietuvos atgimimo. Tai pirmieji Vytauto Didžiojo universiteto rektoriai – profesoriai Algirdas Avižienis ir Bronius Vaškelis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis, tėvas jėzuitas Antanas Saulaitis, Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.